Lietuva
Vidurio Europoje esanti Lietuvos valstybė (geografinis Europos centras) pasaulyje žinoma jau tūkstantį metų. Per visą savo gyvavimo laiką Lietuva ploto atžvilgiu buvo ir labai didelė (nuo Baltijos iki Juodosios jūros) ir labai maža. Šiuo metu jos plotas yra 65,3 tūkst. kv. km.; vakaruose ji turi 99 kilometrus Baltijos jūros pakrantės ir neužšąlantį Klaipėdos uostą.
2004 m. Lietuvoje gyveno apie 3 milijonus 115 tautybių žmonių, tačiau tik keturios tautinės grupės sudaro per 1procentą, o apie 83 procentus gyventojų – lietuviai. Lietuvių kalba – viena iš pačių seniausių pasaulio kalbų. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – Romos katalikai.
Pagrindinis lietuvių charakterio bruožas – darbštumas.
Lietuva neturi daug gamtos išteklių, kurie lemtų pramonės įmonių pelną, bet ji turtinga statybinių, mineralinių žaliavų, reikalingų statybinių medžiagų – dolomito, cemento – pramonei, turi žemės ūkiui tinkamos klinties, molio, durpių, gipso. Nuo 1940-ųjų iki 1990 m. pavasario Lietuva buvo ekonomiškai nesavarankiška (buvo SSRS sudėtyje), o atkūrus Nepriklausomybę (1990-03-11) dėl pasikeitusios rinkos pramonė, ypač mašinų ir įrengimų gamyba, patyrė nuosmukį. Panaikinus sąjunginio pavaldumo ryšius, reikėjo laipsniškai reformuoti visą Lietuvos ūkį, pervesti jį iš sovietinės planinės į rinkos ekonomiką, įvesti naują biudžeto sudarymo, mokesčių sistemą, savą valiutą. Lietuva norėjo išsiveržti iš Rusijos įtakos zonos, todėl 2000 metų vasario mėnesį pradėjo derėtis su Europos sąjunga dėl stojimo į ją sąlygų. 2003 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare. Europos Sąjungos subsidijos padeda Lietuvai auginti savo ūkį, kuriame pramonė – tekstilė, medienos, baldų ir popieriaus pramonė, chemijos pramonė, elektrinės ir optinės įrangos gamyba – šiuo metu sudaro 32% , žemės ūkį (10% ) ir paslaugas (58% ). Viena didžiausių Lietuvos pramonės šakų – maisto ir gėrimų pramonė – kartu su kitomis valstybės pramonės šakomis sėkmingai plečia eksportą.
Specialiai Komercijos Rūmams: –
Rašytoja, Autorė: Birutė Žymantienė